kylinis

×kỹlinis, -ė adj. (1), kylìnis (2) → kylys. 1. kyliaraščiu rašytas: Baigė iššifruoti vieną labai retą vadinamą kylinį babiloniečių rankraštį rš. Kyliniai ženklai; kylinis raštas L156. 2. tinkamas kyliams daryti: Kylìnis medis yr landus, turia varžumą, neištyžta kalamas Šts. Uosis yr kylìnis medis Šts. 3. panašus į kylį: Kylìniai sūriai (smaili) yr žemaičių, o ryšiniai – latvių Šts.